prasčiūgas

prasčiū̃gas, -ė adj. (2) prastas: Jų visos bitės prasčiū̃gės (paprastos) Mrc. Prasčiūgės (laukinės, neskiepytos) grūšios Rod. Tai man ne jaunikis, bet pikčiavaikis, žugaišėlis, prasčiūgėlis – papūs vėjas, tai ir brinkters žemėn Rod.